Verslumo pamoka: suburti komandą

Mokydami studentus kaip kurti verslą, neabejotinai paliesite temą apie darbuotojų samdą. Jei norite studentus numarinti iš nuobodulio ir atgrasinti nuo idėjos imtis verslo – išsamiai papasakokite apie mokesčių sistemą, mokesčių tarifus, apskaičiavimo tvarką ir baudas pavėlavus juos sumokėti. Tikrai suveiks! Arba galite pasiūlyti šį tą intriguojančio – paprašyti klasę pasidalinti mintimis, ką jie mano apie komandos svarbą, kaip surasti gerus darbuotojus ir kaip žinoti, ar jie nemeluoja?

Atsirenkant darbuotojus tam tikrai darbo pozicijai interviu metu sukurtas įvaizdis yra pats svarbiausias faktorius. Galima išskirti kelias įvaizdžio valdymo technikas. Viena iš jų yra kai žmonės papasakoja tik gerąsias savo savybes, nutylint nepageidaujamus faktus. Antroji – kai žmonės papasakoja išgalvotą informaciją norėdami pasirodyti kuo geriau. Šie abu atvejai yra laikomi melu. Melas tai be išankstinio perspėjimo, sėkmingas ar nesėkmingas sąmoningas bandymas  kitam žmogui sukurti įsitikinimą, kurį meluojantysis laiko netiesa (Vrij, 2001). Taigi pagal šį melo apibrėžimą galima teigti, kad melas yra sąmoningai atliktas veiksmas, kuris apima ne tik neteisingai, netiksliai pateiktą informaciją, bet ir tendencingą informacijos nutylėjimą ar iškraipymą.

Melas yra dažnas reiškinys kasdieniame gyvenime. DePaulo ir jo kolegų (1996) atliktame tyrime paaiškėjo, kad per dieną pasakyto melo kiekis priklauso nuo to kaip dažnai bendraujama su kitais asmenimis. Meluojama maždaug kas ketvirtą susitikimą su žmonėmis, vidutiniškai du kartus per dieną. Kyla klausimas ar tokios pačios tendencijos galioja ir darbo interviu metu. Į šį klausimą atsakė Taylor su kolegomis (2006) nustatę, kad darbo pokalbyje, kuris truko dešimt minučių, vidutiniškai meluota 2,18 karto. Panašūs rezultatai gauti ir Weiss ir Feldman (2006) tyrime. Autoriai nustatė, kad ypač dažnai meluojama, kai darbas reikalauja specifinių techninių sugebėjimų. Kandidatai į darbopozicijądažnai melagingai teigia turintys tam tikrų kompetencijų.Tačiau tai nevienintelė melo rūšis norint gauti darbą. Kandidatai taip pat dažnai pervertina savo organizacinius įgūdžius bei pasitenkinimą darbu. Ši melo rūšis dažniausiai pasitaiko tarp darbuotojų, siekiančių gauti paaukštinimą. Pastebėta, kad darbo interviu metu dažniausiai meluoja ekstravertai(Vrij, 2001). Manoma, kad priežastis, dėl kurios socialūs žmonės meluoja dažniau yra ta, kad jie dažniau bendrauja su žmonėmis, pasitiki savimi bei savo įgūdžiais. Ekstravertai ne tik dažniausiai meluojanti žmonių grupė, ekstravertų melas yra sunkiai atpažįstamas, nes dėl pasitikėjimo savimi bei dažno bendravimo jie puikiai ištobulinę savo melavimo įgūdžius.

Nors melas yra dažnas reiškinys kiekvienoje gyvenimo sferoje, tačiau aptinkamas jis gana retai. Įvairių tyrimų duomenimis melo atpažinimo dažnumas varijuoja tarp 45-60%. Taigi tikimybė atpažinti melą yra šiek tiek didesnė, nei atsitiktinio spėjimo tikimybė (50%). Mast su kolegomis (2011) išsikėlė hipotezę, kad tikslingai apmokyti vertintojai darbo interviu metu tiksliau atpažins žmonių savybes nei eiliniai studentai. Tačiau jų hipotezė pasitvirtino tik iš dalies. Studentai tiksliau nei apmokyti vertintojai įvardijo galimų darbuotojų bruožus, tačiau apmokyti vertintojai tiksliau įvertino darbuotojų asmeninį profilį bei jo tinkamumą tam tikrai darbo pozicijai.