Inner clock of productivity

Entrepreneurship is an ability of person to turn idea into the action. Sometimes it is much easier than other time. Why? Well, there can be various reasons for that, but one we can explain in this article. Have you ever heard about “Inner clock of productivity”? Wise usage of inner clock can increase your productivity significantly, so keep on reading.
According scientists, your body is influenced by circadian rhythm, which is affected by 24-hour cycle of your sleep and wake up. The theory divides people into three main categories. We have here early birds, night owls and people somewhere in the middle. The early birds gets up early and most of their work is done before lunch, while the owl likes to nap and top performances is given between 18 and 21 o'clock in the evening. There are also some arrhythmic personalities that work as already mentioned types according momentary mental conditions.

  Inner time              How the brain rule your body
0:00 – 01:00 The most appropriate is to sleep at this moment.
01:00 – 02:00 If you do not sleep, do not drink coffee, tea and alcohol. The liver is the most active and rids                         the body of impurities.
02:00 – 03:00 Heart and breath is slow. The body is resting.
03:00 – 04:00 Body works in the most economical mode because of low blood circulation in the brain.
04:00 – 05:00 Body is rested and awakens
05:00 – 06:00 Now is the best time for repetition. Short term memory works perfectly.
06:00 – 07:00 This is the last wake up time for all morning birds.
07:00 – 08:00 Stomach is awaking. It is necessary to have a breakfast and gain energy for whole day.
08:00 – 09:00 Mental activity increases significantly.
09:00 – 10:00 Time for easy learning.
10:00 – 11:00 Primetime for logic. It is a good time to work with numbers.
11:00 – 12:00 Performance reaches its peak.
12:00 – 13:00 It is time to rest and lunch.
13:00 – 14:00 Still it is recommended to rest, because the body is tired and energy devotes particular to                              digestion.
14:00 – 15:00 Recreation has served its purpose. Attention is returned but only for a while.
15:00 – 16:00 Little attenuation for our body again.
16:00 – 17:00 Long-term memory is working. Owls, if you previously did not want to work, this is the peak                         of your attention.
17:00 – 18:00 It is an appropriate time to work out a little
18:00 – 19:00 In this hour of mental activity does not stand out much.
19:00 – 20:00 Time for break or the most suitable time for driving.
20:00 - 21:00 The last starting point for learning or doing something.
21:00 – 22:00 Concentration decreases. Mostly students learn at this time, but it goes slow.
22:00 – 23:00 All processes in the human body slowing down and the body want to go to bed.
23:00 – 00:00 We should sleep and let the body regenerate. Next day it is time for new information and                               new work.

With respect to your inner clock you can achieve much more and easier. Imagine your body as a car. Will you be powerful Nissan GT-R or Daewoo Tico without new oil?
Summary: Although we live a "modern life", we should not forget that man is a part of the nature and subjects to its cycles. Whether you are a morning bird or an owl, as you see, the most productive hours are before lunch. Does that make sense to you? Therefore let your inner clock works as the Swiss ones.

Author: Ing. Lucia Richterova

Partner : FEM, SUA (Slovakia)

Iššūkis naujiems mokslo metams

Nauji mokslo metai yra išbandymas ne tik studentams, bet ir mokytojams. Sėkmingas mokymo procesas neabejotinai reikalauja bendrų pastangų ir pasitikėjimo vieni kitais. Jei norite pralaužti ledus greitai ir efektyviai, siūlome per pirmąją pamoką surengti linksmą ir pamokantį žaidimą. Žaisdami ne tik susipažinsite artimiau, bet ir išbandysite savo komandinius įgūdžius. Taigi skelbiame – iššūkis zefyrui!

Priemonės kiekvienai 3-7 žmonių komandai: 20 spagečių, 1 m siūlo, 1 m lipnios juostelės, 1 amerikietiškas zefyras

Užduotis: naudojant tik duotas priemones pastatyti aukščiausią savarankiškai stovinčią konstrukciją, ant kurios viršūnės būtų zefyras.

Laikas: 18 min

Taisyklės: Spagečiai turi būti vidutinio storumo ir nevirti. Jei siūlą sunku nutraukti rankomis, pridėkite žirkles. Priemones galite sudėti į popierinį maišelį (jo negalima naudoti užduočiai), o lipnią juostelę priklijuoti prie kiekvienos komandos stalo krašto. Komanda neprivalo sunaudoti visų priemonių. Žaidimo vedėjas taip pat turi turėti laikmatį ir matavimo metrą laimėtojui nustatyti. Nepamirškite muzikinio fono ir fotoaparato procesui įamžinti, nes tikrai bus ką prisiminti. Pasibaigus laikui, visi komandos nariai privalo patraukti rankas nuo savo „kūrybinių šedevrų“. Laimi komanda, kuri pastatė aukščiausią negriūnančią konstrukciją su zefyru viršūnėje. Norėdami dar didesnio iššūkio – įsteikite prizus!

Nauda: „Iššukis zefyrui“ yra labai plačiai žinomas komandinis žaidimas. Jis ne tik skatina kūrybiškai galvoti kaip sujungti greitai lūžtančius spagečius, bet ir tikrina komandos gebėjimą komunikuoti ir bendradarbiauti siekiant bendro tikslo. Baigę žaidimą aptarkite, ko kiekvienas išmokote ir kaip tai pritaikysite kasdienėje veikloje. Savo pasiekimus kovoje su zefyrais palyginkite su kitų dalyvių rezultatais visame pasaulyje www.marshmallowchallenge.com

Verslumo pamoka: komandinis darbas

Komandinis darbas versle reiškia net daugiau nei gera verslo idėja. Patikima ir motyvuota komanda yra tas tikrasis verslo variklis, tik kaip jį užkurti? Meredith Belbin yra britų tyrėjas ir vadybos teoretikas, labiausiai žinomas dėl savo nuopelnų tiriant komandinį darbą. Kviečiame trumpai susipažinti su M. Belbin modeliu ir panaudoti žinias mokant studentus verslumo praktikos. 

Kadangi žmonės yra skirtingi, turi skirtingus išsilavinimus, skirtingus gyvenimus ir vertybes, dirbdami grupėse jie natūraliai pasirenka skirtingus vaidmenis. Trumpai tariant, darbuotojo elgesys grupėje gali būti orientuotas į problemą, veiksmą arba tarpusavio santykius. Į problemą orientuoti komandos nariai renkasi vertintojo, „augintojo“ ar specialisto vaidmenis. Į veiksmą orientuoti dalyviai prioritetą teikia užbaigėjo, vykdytojo ar modeliuotojo vaidmenims. Į darbuotojus orientuoti žmonės renkasi koordinatoriaus, komandos darbuotojo ar išteklių tyrėjo vaidmenis. Vienas asmuo geba atlikti keletą vaidmenų tuo pačiu metu. Kuo įvairesnė komanda savo natūraliais vaidmenimis, tuo didesnis yra veiklos potencialas. Deja vadovai yra linkę samdyti panašius į save, todėl ilgainiui komanda pritrūksta idėjų ir „verda savo sultyse“. Nors skirtingi požiūriai atneša genialių sprendimų, tačiau nekontroliuojama įvairovė gali sąlygoti nesusipratimus ir konfliktus. Taigi dirbant komandoje svarbu identifikuoti kolegų vaidmenis ir juos priimti – toleruoti kitokį požiūrį į tą pačia situaciją. 

Klasėje nustatykite savo komandinius vaidmenis ir pabandykite skirtingas užduotis dirbdami vienalytėse ir mišriose komandose. Kur buvo paprasčiau? O kur kilo daugiau idėjų?

The Role of a Business Plan

Entrepreneuers at all stages of growth know that effective business planning is critical to a company’s long-term success and its ability to raise capital.

As a result, much has been written by bankers, accountants, consultants, and academicians on the preparation of a business plan. Yet it seems that the more information there is, the more confused people get about what a business plan should include. There’s no one “right answer.” A business plan should tell a compelling story, make an argument, and conservatively predict the future, and companies have different stories to tell, different arguments to make, and different futures to predict. It identifies the need or problem in the marketplace and describes your game plan for fulfilling that need for solving that problem in a manner that the customer will find attractive and affordable.

Business planning is the process of setting goals, explaining objectives, and then mapping out a plan on how the company’s management team will achieve these goals and objectives. In essence a business plan is the articulation of why your idea is a valuable opportunity, what resources it will require, who will provide the vision and leadership to execute the plan, and how you will reach your goals. It will also answer these questions:

v  Who are we?

v  What have we accomplished as a team thus far?

v  What do we do?

v  What is our business model? In other words, how do we make money? What problem do we solve? Who are our customers?

v  How do they pay us?

v  How far along is our business?

v  What do we need?

v  What business are we really in?

v  What need are we meeting?

v  Who is on our team?

v  How do we know that our solution works?

v  Who else is offering this solution right now? Who may be offering the same or a similar solution In the near future? The ability to identify and anticipate the competitors that are likely to appear in the future is a critical business planning skill.

v  What advantages do we have over other providers of the solutions?

v  How do our targeted customers make their buying decisions?

v  How do we get them to try us?

v  How do we get them to come back?

v  What is the cost for attracting them?

v  What will it cost to keep them happy?

The critical task is to draft a business plan that anticipates all key investor questions and sets the stage for the initial meeting where wider and deeper diligence will take place as well as any assessment of the quality and integrity of the company’s leadership. Some of the key questions that an experienced investor will always ask include:

• Who is the team (internal and external)? Do they know how to get things done?
• How do we make money? What is the product, the opportunity, the price, the customer, and the competition?
• What bad stuff can happen? What factors outside your control could mess things up? What’s the fallback plan?
• How much do you need? How much money do you really need? For what? Are there alternative ways to acquire these resources? How creative or frugal is the plan? What is the upside? How ugly is the downside? How soon will you come back to us looking for more money? What is our exit strategy)?

 It is critical to understand what the investor is really looking for,  That thing about “if you build it they will come . . .” works only in the movies. The business plan must answer: How crowded is the market? What vehicles will you use to sell the customer your product or service? Why is this the best vehicle, and what will it cost? What market research have you done to ensure that anyone wants to buy this product or service? Does your company truly modify the way business is being done in your industry (as a change agent) or is it more of a fad or a trend? Nobody has a crystal ball to predict what will work and what won’t—neither the most savvy investor nor the most experienced entrepreneur. The better the analysis, the better the chances that most of the goals set forth in the business plan will be achieved. Your business plan explains how and why you selected this path, what resources you’ll need for your journey, and what you hope to achieve along the way—but there is no guarantee you’ll reach your goals.

Before exploring the different kinds of financing available, you should thoroughly understand the fundamentals of preparing a plan because regardless of what kind of capital you’re raising—or how— any lender, underwriter, venture capitalist, or private investor will expect you and your management team to be able to prepare a meaningful business plan. The plan will have to address specific financial questions, such as:

• What market problems and financial opportunities have you identified?
• What services, products, and projects are planned to exploit these opportunities or solve these problems?
• How much capital will you need to obtain the resources necessary to bring these projects to fruition?
• Exactly how will you allocate the capital? How will this infusion of capital increase sales, profits, and the overall value of the company?
• How will you meet your debt-service obligations and provide a meaningful return on investment to your investors and lenders?
• How much equity in the company are you offering to investors?
• How is it being valued?  
• What “exit strategies” will be available to the equity investors?

When preparing a business plan for capital-formation purposes, one of the key goals is to use the plan to work for the blessing of a local market influencer, such as an angel or venture capitalist, who will champion your plan, put some initial money into the company, and most important, show it to others who have the money and the resources to help the company achieve its objectives. Using the plan to convince this first penguin to jump through the ice is an important market validator that will build credibility and excitement for the company and its business model.

Another key aspect of building a business plan for use in the capital markets is to answer a critical question about empowerment. The question that the plan must answer is, “How will the money you seek to raise enable and empower the management team to achieve objectives that it has been unable to achieve to date?” This shows your initial champion and others that you have really thought through the capital-formation process and are not just raising money for the sake of raising money. Business plans are used by both start-up companies and operating companies. For example, a company operating for fifteen years or more will need to draft a business plan in order to raise the necessary capital to reach the next stage in its development.

One commonly asked question is, How long should my business plan be? The latest thinking is that an entrepreneur of a growing company should have three versions—the one-pager, the five to ten-pager, and the thirty- (or so) pager. The one- to two-pager is for the initial introduction to targeted investors and is about the same length as you would describe your business in a thirty-second elevator ride (and it’s often referred to as the “elevator speech”). The one- to two-pager devotes about two sentences to each of the key topics described in the outline that follows. The five- to ten-pager expands the depth of the discussion of the topics to about two paragraphs per topic and is often used as a presentation tool in the sec- ond or third round of meetings with targeted investors. Finally, the thirty- (or so) pager is the detailed strategic game plan to describe exactly how the company will meet its growth objectives and devotes about two or three pages to each of the key topics.

Verslumo pamoka: suburti komandą

Mokydami studentus kaip kurti verslą, neabejotinai paliesite temą apie darbuotojų samdą. Jei norite studentus numarinti iš nuobodulio ir atgrasinti nuo idėjos imtis verslo – išsamiai papasakokite apie mokesčių sistemą, mokesčių tarifus, apskaičiavimo tvarką ir baudas pavėlavus juos sumokėti. Tikrai suveiks! Arba galite pasiūlyti šį tą intriguojančio – paprašyti klasę pasidalinti mintimis, ką jie mano apie komandos svarbą, kaip surasti gerus darbuotojus ir kaip žinoti, ar jie nemeluoja?

Atsirenkant darbuotojus tam tikrai darbo pozicijai interviu metu sukurtas įvaizdis yra pats svarbiausias faktorius. Galima išskirti kelias įvaizdžio valdymo technikas. Viena iš jų yra kai žmonės papasakoja tik gerąsias savo savybes, nutylint nepageidaujamus faktus. Antroji – kai žmonės papasakoja išgalvotą informaciją norėdami pasirodyti kuo geriau. Šie abu atvejai yra laikomi melu. Melas tai be išankstinio perspėjimo, sėkmingas ar nesėkmingas sąmoningas bandymas  kitam žmogui sukurti įsitikinimą, kurį meluojantysis laiko netiesa (Vrij, 2001). Taigi pagal šį melo apibrėžimą galima teigti, kad melas yra sąmoningai atliktas veiksmas, kuris apima ne tik neteisingai, netiksliai pateiktą informaciją, bet ir tendencingą informacijos nutylėjimą ar iškraipymą.

Melas yra dažnas reiškinys kasdieniame gyvenime. DePaulo ir jo kolegų (1996) atliktame tyrime paaiškėjo, kad per dieną pasakyto melo kiekis priklauso nuo to kaip dažnai bendraujama su kitais asmenimis. Meluojama maždaug kas ketvirtą susitikimą su žmonėmis, vidutiniškai du kartus per dieną. Kyla klausimas ar tokios pačios tendencijos galioja ir darbo interviu metu. Į šį klausimą atsakė Taylor su kolegomis (2006) nustatę, kad darbo pokalbyje, kuris truko dešimt minučių, vidutiniškai meluota 2,18 karto. Panašūs rezultatai gauti ir Weiss ir Feldman (2006) tyrime. Autoriai nustatė, kad ypač dažnai meluojama, kai darbas reikalauja specifinių techninių sugebėjimų. Kandidatai į darbopozicijądažnai melagingai teigia turintys tam tikrų kompetencijų.Tačiau tai nevienintelė melo rūšis norint gauti darbą. Kandidatai taip pat dažnai pervertina savo organizacinius įgūdžius bei pasitenkinimą darbu. Ši melo rūšis dažniausiai pasitaiko tarp darbuotojų, siekiančių gauti paaukštinimą. Pastebėta, kad darbo interviu metu dažniausiai meluoja ekstravertai(Vrij, 2001). Manoma, kad priežastis, dėl kurios socialūs žmonės meluoja dažniau yra ta, kad jie dažniau bendrauja su žmonėmis, pasitiki savimi bei savo įgūdžiais. Ekstravertai ne tik dažniausiai meluojanti žmonių grupė, ekstravertų melas yra sunkiai atpažįstamas, nes dėl pasitikėjimo savimi bei dažno bendravimo jie puikiai ištobulinę savo melavimo įgūdžius.

Nors melas yra dažnas reiškinys kiekvienoje gyvenimo sferoje, tačiau aptinkamas jis gana retai. Įvairių tyrimų duomenimis melo atpažinimo dažnumas varijuoja tarp 45-60%. Taigi tikimybė atpažinti melą yra šiek tiek didesnė, nei atsitiktinio spėjimo tikimybė (50%). Mast su kolegomis (2011) išsikėlė hipotezę, kad tikslingai apmokyti vertintojai darbo interviu metu tiksliau atpažins žmonių savybes nei eiliniai studentai. Tačiau jų hipotezė pasitvirtino tik iš dalies. Studentai tiksliau nei apmokyti vertintojai įvardijo galimų darbuotojų bruožus, tačiau apmokyti vertintojai tiksliau įvertino darbuotojų asmeninį profilį bei jo tinkamumą tam tikrai darbo pozicijai.